Lolitos Navickienės
muzikinio ugdomojo sveikatinimo mokyklėlė

„Būsimos motinos muzikavimas ir bendravimas su dar po širdimi esančiu mažyliu panašus į skulptoriaus darbą, kuris ištisus mėnesius ar net metus vardan mintyse regimo tikslo aukoja savo laisvalaikį, atsisako ramaus gulinėjimo ant sofos, nes kuria… šedevrą.“

Sveikos mamos ir tėčiai – esami ir būsimi, mėgstantys muzikuoti ir tam nesiryžtantys! Jei Jūsų šeimoje planuojamas gandro vizitas, ar ilgai lauktas naujas šeimos narys jau krykštauja vaikų kambaryje – tai Jūs užsukote būten čia! Nėščiųjų ir kūdikių muzikinio ugdomojo sveikatinimo mokyklėlė „Sveikutis“ maloniai atveria duris nėštukėms ir būsimiems tėčiams, 2-3 mėn. – 3 metų vaikams ir jų tėveliams, norintiems be vaistų sveikatinti save ir savo gimusius ar dar po širdimi spurdančius mažylius. Nuotaikinga, įvairiapusė veikla (grojame metalofonais, ksilofonais, būgnais, dūdelėmis ir įvairiais muzikiniais terapiniais instrumentais), ugdanti, raminanti ir padedanti atsipalaiduoti programa, pritaikyta muzikuojantiems ir niekad to nebandžiusiems žmonėms. Vyksta užsiemimai ir rusų kalba. Tad jei susidomėjote ir norite apie mokyklėlę sužinoti daugiau – užsukite į skyrelius „Apie Sveikutį“ ir „Apie mokytoją“. Su balionėliu „Kaip mus rasti“ kelias pas mus bus trumpas ir aiškus. Iki susitikimo „Sveikutyje“!

Įdomybės

Apie tai kaip mažylis reaguoja į prisilietimus, ką veikia gimdoje, kokias emocijas patiria, kaip formuojasi jo uoslė, rega, klausa, kas nutinka kai tėtis ir mama reguliariai su vaikučiu kalbasi, galite paskaityti išsamiame straipsnyje "Kūdikio intelektą 67 proc. lemia gimdos aplinka, ir tik 33 proc. - genai": http://mamoszurnalas.lt/asmenybe-kuri-yra-manyje/

Video suprantantiems rusiškai, apie bendravimo su vaiku įsčiose svarbą: http://www.youtube.com/watch?v=briOJw_D9VM

"Nėštumas be galo imlus ir pilnas didelių galimybių laikotarpis, kurio moteris, deja, dažnai neišnaudoja. Nuo pat nėštumo pradžios pradėkite bendrauti su savo kūdikiu! Nepraleiskite vėjais šio labai svarbaus meto! taip galite pajusti ramybę, suvokti nėštumo ir visa ko prasmę". Tai ištrauka iš straipsnio "Paglostyk, pakutenk - ir tau atsilieps!" Visą straipsnį galite paskaityti čia: http://mamoszurnalas.lt/nesciuju-muzikavimas/

Įdomus video su daug naudingos moksliniais tyrimais paremtos informacijos apie tai ką mes dar išmokstame augdami gimdoje. https://www.youtube.com/watch?v=vgvfvdFFrb4&t=316s

Šis video apie tai kaip žmogaus gyvenimą įtakoja jo gimimo momentas. Pranešėja Anna Verwaal (Gimdymo konsultantė, akušerė, dulų instruktorė, sertifikuota laktacijos lektorė ir gimimo fotografė) https://www.youtube.com/watch?v=bZ6gLGCy84o

5 MITAI APIE UGDYMĄ IKI GIMIMO.

Mitas Nr 1: Muzika lavinti vaikelį iki gimimo gali tik gerus muzikinius duomenis turinti nėštukė. Ne!

Mitas Nr 2: Muzikuoti nėra svarbu. Tai daug laisvo laiko turinčių ir savimi labai susirūpinusių nėštukių užsiėmimas. Ne!

Nėštumo laikotarpis – nepaprastai svarbus metas, kurio metu moteris tampa kūrėja, kurianti ne tik vaikelio kūną, bet ir galinti jam padovanoti teigiamą požiūrį į ateitį (mažylis bus optimistas), sveikatą, ženkliai didesnius nei vidutiniai, gabumus.

Mitas Nr 3: Prenatalinis ugdymas - tai tiesiog laiko švaistymas, ir nemuzikavusios moterys pagimdo sveikus vaikus. Ne!

Nėštumo metu nemuzikavusios moterys neišnaudojo galimybės padidinti savo vaikelio intelekto lygio, išeinant iš genetinio paveldimumo rėmų. Tai reiškia, kad šeimoje būtų galėjęs gimti vaikas, turintis gabumus toje srityje, kurioje jų neturėjo nė vienas giminės narys. Taip, vaikelis gims sveikas, bet, tikėtina, kad jo intelekto koeficientas bus ~ 100-110, tačiau nėštukė praleido progą padidinti savo vaikelio intelekto lygį iki ~ 150-160 matavimo vienetų.

Mitas Nr 4: Intelekto didinimas – nėra svarbu, Svarbu, kad vaikas gimtų sveikas ir laimingas. Ne!

Muzikinis vaikelio ugdymas iki jam gimstant skatina sinapsinių jungčių augimą, o tai, savo ruožtu, turi įtakos smegenų žievei, jos storiui. Tokie iki gimties ugdyti vaikai būna nerviškai stabilesni, išnyksta epilepsijos, šizofrenijos, įvairių neurozių, disleksijos pavojus. Jie turi ženkliai didesnį savisaugos jausmą (toks vaikas labiau tikėtina, kad nepradės rūkyti, gerti, nes jam bus tiesiog gaila savęs), tikėtina, kad paauglystės amžiaus tarpsnis praeis beveik nepastebimai, nes dėka prenatalinio muzikinio ugdymo santykis su motina bus labai stiprus, o ir aukšto intelekto vaikui šeimos tradicijas perimti nebus sudėtinga. Beje, ir mirtingumo gimdant atvejai yra ženkliai mažesni, nes geriau išvystymas vaisiaus raumenynas (muzikinė nėštukės veikla skatina mažylį judėti gimdoje, stiprėja jo raumenys) padeda vaikui lengviau gimti.

Mitas Nr. 5: Prenataliniam muzikiniam ugdymui pakaks pasiklausyti muzikos. Ne!

Labai svarbu turtinti, gausinti, skatinti gimdoje esančio mažylio apsupties garsų ir pojūčių spektrą, o tam būtinas motinos dainavimas ir pilvo priekinės sienelės glostymas. Juk vaisiaus intelektą lemia net 67% gimdos aplinka ir tik 33% – genai. Nors ir klausant muzikos moters balso stygos vibruoja, tačiau tai – pasyvi stimuliacija, duodanti mažą efektą. Prenatalinio muzikinio ugdomojo sveikatinimo (muzikavimo nėštumo laikotarpiu, siekiant sveikatinimo tikslų) rezultatai bus ryškūs, jei moteris dainuos, atliks specialius lytėjimo bei kvėpavimo pratimus.

Nėščiųjų muzikinis ugdomasis sveikatinimas. Nuo ko viskas prasidėjo?

Tai gana sena istorija, kuri prasidėjo... nuo mano pačios nėštumo. Nors tai buvo prieš trisdešimt metų, tačiau jau tuo metu mano tėtis – profesorius Albertas Piličiauskas žinojo apie muzikos įtaką vaisiaus intelekto vystymuisi ir sveikatai, palaikė glaudžius ryšius su žymiausiu tuo metu prenatalinio ugdymo specialistu, metodo ,,Sonatal” autoriumi Michailu Lazarevu (Rusija). Tad pastojusi vis girdėdavau raginimus dainuoti, niūniuoti, klausyti muzikos ir bendrauti su dar po širdimi esančiu sūneliu (tuo metu echoskopų nebuvo, bet manęs nuojauta – neapgavo).

Muzikuoti nebuvo sudėtinga, - tuo metu buvau dabartinės Muzikos ir teatro akademijos trečio kurso studentė, tad teko daug groti, diriguoti, dainuoti. Gimus sūnui iš karto pastebėjau jo mąslų, tarsi suaugusio žmogaus žvilgsnį, o raida greit ėmė stebinti ir medikus, ir darželio auklėtojas: viską daro greičiau, supranta geriau, išmoksta lengviau...

Praėjo nemažai metų, kol kartą išgirdau primygtinį tėčio raginimą padėti nėščioms moterims sveikatinti ir ugdyti vaikus iki jų gimimo. ,,Jei tavo vaikas toks gabus, dešimtukais vienu metu baigė su pagyrimu du aukštuosius mokslus, moka 6 kalbas, neturėjo konfliktais varginančios paauglystės, nes tiesiog tarsi savaime tapo brandžia asmenybe, tai kodėl ir kitos moterys negali pagimdyti tokių? Juk Lietuvai reikia talentų!”

Nors informacijos apie prenatalinį muzikinį ugdymą buvo, tačiau repertuaro lietuvių kalba, orientuoto į pozityvius, teigiamus išgyvenimus, bendražmogiškas vertybes – beveik ne. Lietuvių liaudies dainos daugiau liūdnos, apdainuojančios sunkias patirtis, tad ir taip jausmiškai įtemptam nėštumo laikotarpiui nelabai tiko. Teko reikiamas dainas kurti pačiai.

Repertuaro ir metodikos gryninimas užtruko metus, kol nėštukėms skirtas lopšines, lytėjimo pratimus pradėjo dainuoti mažylius po širdimi nešiojančios būsimos mamos. Nuoširdus dėkui VIlniaius m. Naujininkų poliklinikos direktorei Vilijai Kristinai Židonienei už geranoriškumą ir ,,Sveikučio” priglaudimą po ,,savo sparnu”.

Dabar ,,Sveikučiui” – jau keturiolika metų. Įgytos patirties ir atliktų tyrimų pagrindu publikuoti moksliniai straipsniai, sukaupta puiki instrumentų bazė, panaudojant Asmeninės prasmės (autorius – Albertas Piličiauskas) ir Emocinio imitavimo metodus (autorė – Lolita Navickienė) sukurta efektyvi Muzikinio ugdomojo sveikatinimo metodika, auga nemažai gabių, šios metodikos poveikį patyrusių vaikų. Labai norisi ta stebuklus kuriančia patirtimi dalintis ir suteikti nėštukėms galimybę padovanoti savo būsimiems kūdikiams neįkainojamas sveikatos, kūrybiškumo, talento dovanas. Juk nėštumo periodas – neįtikėtinų galimybių laikas!

Žinutė skirta visoms būsimoms mamytėms!

Sveikutis kviečia į unikalias nėščiųjų muzikinio ugdomojo sveikatinimo pamokėles, kuriose išmoksite:

Užsiėmimų metu dainuojame ir grojame labai lengvai įvaldomais instrumentais. Karlo Orfo ksilofonais bei metalofonais nėštukės išmoksta groti…per 1 minutę! Ypatingų gebėjimų tam nereikia, reikia tik noro.

Vaikelio ugdymui reikalingas būsimos mamos dainavimas, tačiau jo kokybė – nėra labai svarbi. Svarbiausia, kad apskritai dainuotų, nes muzikuojanti nėštukė dainuodama stimuliuoja savo dar po širdimi esančio mažylio klausos nervą (juk vaisius, būdamas įsčiose, jau nuo 18/20 savaitės puikiai girdi savo mamos balsą, jos širdies plakimą, žarnyno peristaltinius garsus). Tai padeda skatinti smegenų sinapsinių jungčių vytymąsi, jų augimą… Tai ypač svarbu, nes informacija ir sklinda sinapsinėmis jungtimis, kurios atlieka savotiškų takelių vaidmenį. Stimuliuojamos sinapsinės jungtys ima greičiau augti, ilgėti, ir abejuose smegenų pusrutuliuose sudaro tankesnį ,,tinklelį”. Todėl tokiam vaikui viską supras lengviau, greičiau ir anskčiau. Jis anksčiau išmoks atsisėsti, žengti pirmuosius žingsnelius, išmoks lengvai kalbėti, greitai susidraugauti su skaičiais, geriau orientuosis situacijose…

Sakote per daug viskas paprasta? Taip tik atrodo. Sunkiausia rasti valios ir laiko kasdien vaikeliui dainuoti, jį glostyti, atlikti specialius, diafragminio kvėpavimo pratimus, ženkliai palengvinančius gimdymo spartą.

Vaikučiai dar iki gimimo lankę užsiėmimus:

Kuo ypatingi vaikai reguliariai muzikavę nuo kūdikystės iki 2 - 3 metų?

KODĖL? Nes tai YPATINGAI svarbus amžiaus tarpsnis vaikučių sinapsinių jungčių formavimuisi, kurios lems tolesnę vaikučio protinę raidą.

“Sveikučio” mokytoja doc. dr. Lolita Navickienė, turinti beveik 30 metų pedagoginio darbo patirties, rengia kūdikiams ir vaikams skirtas pamokėles. Tai įvairiapusė, nuotaikinga veikla, ugdanti, raminanti, padedanti atsipalaiduoti, pritaikyta muzikuojantiems ir niekad to nebandžiusiems suaugusiems ir vaikams. Šia veikla siekiama:

  • ugdyti vaiko smulkiąją judesių motoriką;
  • lšmokti šokti, lavinti vestibiuliarinį apartatą;
  • Įsisavinti pagrindinius judesius – ėjimą, lingavimą, tūpčiojus ir pan.,
  • Dainuoti įvairias liaudies bei originalias dainas, akcentuojančias pozityvų pradą,
  • Groti metalofonais, ksilofonais, būgnais, dūdelėmis ir įvairiais muzikiniais terapiniais instrumentais,
  • Panaudojant inovatyvius metodus skatinti išgyventi džiaugsmo emociją.
  • Pamokėlių metu nepamirštamos ir mamos bei tėčiai! Linksmas, intensyvus ir įvairių užduočių kupinas muzikavimas padeda jauniems tėvams atsipalaiduoti, pakelti nuotaiką, prasiblaškyti ir atitrūkti nuo kasdienių darbų rutinos.

    Kodėl mažiems vaikams reikia eiti į operos ir baleto teatrą

    “SVEIKUČIO” mokytoja doc. dr. Lolita Navickienė:

    Mielieji, pasidalinsiu mintimis apie tai, kodėl mažiems vaikams reikia eiti į operos ir baleto teatrą...

    Kodėl svarbu kuo anksčiau įvesti vaikus į muzikos pasaulį?

    Labai apmaudu, kad anksytvąjį muzikinį ugdymą, o ypač vaisiaus ugdymą iki gimties, gaubia daugybė mitų: ,,Tai gali daryti tik gerus muzikinius duomenis turinčios moterys”, ,,Tai – laiko švaistymas, ir nemuzikavusios pagimdo sveikus vaikus”, ,,To dar mokslas neįrodė” ir t.t. Tačiau mokslininkai jau seniai įrodė, kad ankstyvasis muzikinis ugdymas turi milžiniškos reikšmės vaiko intelekto vystymuisi. Pasirodo, kad dar įsčiose nešiojamas vaisius reaguoja į mamos dainavimą, geba atskirti jos širdies dūžius, reaguoja į priekinės pilvo sienelės prisilietimus… Ir ne šiaip reaguoja – nėščiosios muzikavimas veikia dar po širdimi esančio vaisiaus smegenų neuronus arba nervines ląsteles. Kodėl apie tai verta žinoti?

    Mokslas nustatė, kad nėščiosios muzikavimas daro milžinišką poveikį… vaiko intelektui ir sveikatai! Tačiau gamta vaisiaus augimo metu atverto galimybių lango taip greitai neužveria… Tad verta šią temą verta panagrinėti detaliau. Smegenų neuronai turi dviejų rūšių ataugas, - trumpąsias ir ilgąsias, kurių paskirtis – praleisti signalus (nervinius impulsus). Tokiais ,,takeliais” keliauja mintys, užduočių sprendiniai, klausimų atsakymai, gabumų vystymąsis ir t.t. Kuo daugiau užduočių, meninių įspūdžių, įvairesnės garsinės apsupties ir mokymosi, tuo tarp ląstelių daugiau susidaro jungčių, dar vadinamų sinapsinėmis jungtimis., o kuo jų daugiau – tuo gimusiam vaikui greičiau sekasi atsisėsti, pradėti ropoti, vaikščioti, kalbėti, rašyti, mokytis, mąstyti, kurti… Svarbu ir tai, kad sinapsių ,,takeliai”, kuriuos skatina augti vis dirginamas klausos nervas (štai kodėl svarbu būsimai mamai ir jau gimusiems vaikams klausytis muzikos, niūniuoti, dainuoti, groti muzikos instrumentais), vystosi tolygiai tiek kairiame, tiek dešiniame smegenų pusrutulyje. Tad galimybės vienodai būti gabiam tiek menams (už tai atsakingas dešinysis smegenų pusrutulis), tiek rimtiems gamtos mokslas (kairysis smegenų pusrutulis) – labai padidėja. Šis ,,galimybių langas”, nors laipsniškai vis mažėjantis, lieka vaikui ,,pravertas” maždaug iki 16 metų. Tad tėveliai turėtų žinoti: labai svarbu kuo anksčiau pradėti ugdyti vaikus, apsupti juos muzikine bei kita menine veikla, nes sinapsinių jungčių vystymąsis ypač aktyvus išlieka iki 3 metų amžiaus (tuo metu vaiko smegenys užaugina ~ 50 procentų suaugusio žmogaus snapsinių jungčių kiekio), vėliau dar toks neuronų jungčių ,,paslankumas” truks iki ~ 7 metų, tolygio vis mažėdamas. Tai reiškia, kad garsinės ir vaizdinės apsupties dėka vaikai gali tapti ženkliai gabesni, nei tai lemta jų genetinės prigimties! Tačiau prie ko čia opera?

    Opera ir intelekto tipai. Kas tai?

    Nė vienas muzikos žanras nėra toks sinkretiškas, t.y. apjungiantis savyje tiek daug meno rūšių. Dainavimas, vaidyba, dekoracijų puošnumas, apšvietimas ir šokis daro milžinišką poveikį mažiausiam žiūrovui. Tai ne tik įspūdis ir atrakcija. Nauda – ženkliai didesnė.

    Mokslininkai mano, kad žmogaus intelektas nėra vienalytis, bet panašus… į spintelę su stalčiukais. Dėl jų galutinio skaičiaus vieningos nuomonės nėra, tačiau svarbu tai, kad tie intlekto tipai paaiškina mūsų gabumus, gebėjimus bei pomėgius. Svarbu vaiką nuo mažumės apsupti kuo įvairesne veikla, lavinimu, įspūdžiais ir patirtimis, kad kuo daugiau ,,spintelės stalčiukų” būtų vis pildomi, naudojami ir gausinami. Ateityje tai turės įtakos, ar suaugęs žmogus mėgs muziką (muzikinis intelekto tipas), dailę (erdvinis koloristinis intelekto tipas), šokį, sportą (kinestetinis), gebės lengvai bendrauti, perteikti savo mintis (tarpasmeninis), puikiai spręs matematikos bei loginius uždavinius (matematinis loginis), norės pažinti save ir tobulinti savo vidines galias (asmenybinis), domėsis gamta, gyvūnais (gamtinis), jam rūpės gyvenimo būties klausimai (egzistencinis) bei mokės pajauti kitus žmones (emocinis intelekto tipas).

    Tad girdėdamas muziką, mažylis lavins savo muzikinį intelektą ir formuos intonacinį žodyną, turintį įtakos vėlesniems jo pomėgiams ir gabumams. Juk spektaklyje vaikas regi estetiškus vaizdus, meniškas dekoracijas ir tuo pačiu ugdo savo erdvinį-koloristinį intelektą. Šokio intarpai operoje lavina jo kinestetinį intelektą, o skirdamas atskirus personažus ir juos vaidinančius atlikėjus, mažylis brandina asmenybinio intelekto užuomazgas.

    Pagaliau keliaudamas į teatrą vaikas turi progą ilgiau pabendrauti su mama ir tėčiu, o tai ypatingai svarbu: Lietuva Europoje liūdnai pagarsėjusi kaip šalis, kurioje tėvai savo vaikams vidutiniškai teišgali skirti 7 bendravimo minutes per parą. Kai mažylis eina į teatrą ir patiria naujus įspūdžius kartu su savo šeima, jo asmenybinis ir tarpasmeninis intelekto tipai tiesiog ,,ūžia” nuo darbo.

    Operų siužetai aktyviai ugdo vaikus doriniu požiūriu, nes veikėjai jose paprastai aukojasi dėl savo artimo, dėl teisybės, tėvynės ar aukštų idealų (egzistencinis intelekto tipo stimuliacija). Gilių ir įtaigių dorinių temų nagrinėjimo vaikai retokai sulaukia savo kasdieninėje veikloje, kuri iš jų dažnai tereikalauja vieno – niekur nesikišti ir nieko bloga nedaryti. O jei siužetas apima gamtos vaizdus, jei veikėjai – gyvūnijos atstovai, tada gamtinia intelekto tipas taip pat turi veiklos. Tad opera – įtaigi ir galinga priemonė ugdyti menui, žmogui ir visuomenei jautrią visapusišką asmenybę.

    Ar operos spektaklius lankę vaikai užaugę bus geresni?

    Žymus Lietuvos edukologas profesorius Albertas Piličiauskas teigė, kad bet kurią visuomenę, žmonių kolektyvą, mokinių klasę, giminę ar šeimą galima prilyginti žemės rutuliui ir skirstyti į tris sąlygines dalis. Pirmoji, šiaurinio pusrutulio gyventojai (pavadinkime juos ,,šiauriečiais”) – tai doriškai aktyvūs piliečiai, neabejingi kito skausmui ir patys linkę aukotis. Tokiais žmonėmis žavimasi, jiems norisi išsipasakoti, norima su jais kuo ilgiau būti, jie visiems yra doro gyvenimo pavyzdys. Tačiau jų, bet kuriame kolektyve, - mažuma: statistiškai – maždaug ketvirtadalis.

    Tiek pat atstovų sudaro ir opozicinę ,,pietų pusrutulio” arba „blogiukų“ stovyklą, kuriai priskiriami aplinkiniams abejingi, įžeidinėti ar netgi nusikalsti linkę žmonės. Jie taip pat yra kitiems pavyzdys, tik jau nesėkmingo gyvenimo. Tačiau maždaug pusę visuomenės standartiškai sudaro doriškai pasyvūs, besistengiantys niekam neužkliūti ir vien tuo patenkinti ,,pusiaujo” piliečiai, gyvenantys pagal principą: ,,Aš niekam nieko blogo nedarau, o visa kita – man nerūpi”. Mūsų visuomenė dažnai patiria šios nuostatos pasekmes...

    Dauguma operų herojų dažniausia yra ,,šiauriečiai”, aktyviai kovojantys už gėrį, arba ,,pietiečiai”, aiškiai parodantys, kaip elgtis yra blogai. Tad nuolatos su opera ,,draugaujanti” šeima turės daugiau galimybių aptarti ,,šiauriečių” stiprybes ir ugdyti savo atžalas doriškai aktyviais piliečiais. O juk vaikai auklėjami pagal aplinkoje matomus pavyzdžius...

    Kultūros perimamumas: operos spektakliai ir muzikos pamokos

    Muzikinę kultūrą edukologai suvokia kaip muzikinės patirties ir muzikos poreikio derinį. Patirtis ugdoma klausantis muzikos kūrinių ir pačiam vaikui dalyvaujant muzikinėje veikloje – dainuojant, šokant, grojant muzikos instrumentais, mokantis muzikos teorijos ir istorijos. Tam skirti įvairūs būreliai ir muzikos mokyklos. Tačiau kaip pasiekti, kad vaikai noriai jas lankytų, kad muzikos jiems reikėtų? Tai ir yra didysis klausimas. Tad vesdami vaikus į operą, šeimoje auginama tradicija ir požiūris, kad muzikos ir teatro pasaulio pažinimas yra būtinas. Taip gimsta poreikis menui, kaip išprususio, kultūringo ir dvasingo žmogaus sudedamoji dalis. Išugdyti poreikį muzikai per vieną savaitinę bendrojo lavinimo mokyklos muzikos pamoką yra labai sunku, tačiau stiprūs vaikystės įspūdžiai, šeimos bendravimas, patirtos džiaugsmo bei teigiamos meninės emocijos augančio vaiko asmenybei reiškia labai daug.

    Vaikas ir susitikimas su operos teatru. Kodėl tam reikia ruoštis?

    Tėvams, vedantiems savo atžalą į operos teatrą pravartu iš anskto žinoti spektaklio siužetą, jo atlikėjus, kompozitorių. Juk tai – tarsi kelionė į muzikos pasaulį. O kelionei apdairūs keliautojai ruošiasi iš anskto. Juk svarbu nepasiklįsti, negaišti laiko klaidžiojimams, kuo daugiau patirti, sužinoti, pvz., vietos įžymybes, buvusius svarbiausius istorijos įvykius, tradicijas, gyvenusius istorijai nusipelniusius žmones. Tad ne vien ateiti į teatrą, bet ir apsilankyti ekskursijoje po operos ir baleto rūmus – iš ties pravartu. Tada žinai, kas yra užkulisiai, butaforinė, grimerinės, kur laikomos dekoracijos, kur sėdi orkestras, kur yra dirigento pakyla, kaip gali suktis scena ir kitas operos teatro įdomybes. Dažnai operos ar baleto siužetas perteikiamas simboliškai, apibendrintai ar stambiais ,,štrichais”, kuriuos suprasti vaikui gali būti sunku. Tad žiūrėti mažiesiems operą ar baletą, tėvams iš anskto žinant visą libretą, bus ženkliai aiškiau ir suprantamiau. Juk per speklaklio pertrauką bus naudingiau ir smagiau aptarinėti ar spėlioti būsimus spektaklio įvykius, nei stumdytis prie teatro bufeto…

    Tvarka yra tvarka

    Kiekvieni namai turi savo tvarką (o ją ypač mėgo Merė Popins), tad ateidami į Operos ir baleto teatrą visi lankytojai – nuo mažiausio iki didžiausio patenka į ,,meno valstybę”, kurioje galioja savi įstatymai ir tvarka. Jų mažieji gali nežinoti, tačiau tam yra tėvai. Pagrindiniai apsilankymo ,,meno valstybėje” tikslai – išgirsti, pamatyti, suprasti, suvokti, atpažinti, pajausti, išgyventi. Tam reikalinga ramybė ir tyla, todėl jei mažasis žiūrovas panoro spektaklio metu garsiai paklausti ar triukšmauti – jis ne tik trukdo kitiems, bet labiausia – sau. Todėl, manau, kad net Merė Popins neprieštarautų, jei mažylis, sėdintis mamai ar tėčiui ant kelių, kažko nesupratęs, pašnabždomis paklaustų, nusistebėtų, pasidžiaugtų. Svarbu ir taip, kad jis ugdytų mokėtimą koncentruoti dėmesį, suvaldyti savo raumenis ir pasėdėti tyliai ir ramiai (pasaulyje garsi vaikų ugdymo koncepcijos autorė Marija Montesori teigė, kad apie antruosius gyvenimo metus atsivėręs ,,šansų langas” sudaro galimybę mažyliui labai lengvai to išmokti), tačiau tėvai tam turi skirti dėmesio ir laiko.

    Asmeninis paatviravimas: mano vaikystė ir Merė Pipins

    Aš neturėjau profesionalios auklės, nes užaugau nuostabioje šeimoje su mylinčiais tėvais, tetomis ir seneliais. Iš jų patyriau tiek meilės, kiek būtų užtekę ne vienam, o penketui vaikų. Puikiai prisimenu, kad mano mylima mamos sesuo pirko knygeles apie Merę Popins. Aš jas skaičiau, užgniaužusi kvapą ir vis laukdavau naujos knygelės. Kodėl laukiau? Merė man asocijavosi su stebuklo laukimu: ji pasirodydavo ir imdavo kalbėti daiktai, žaislai, galima būdavo skraidyti... Prasiplėsdavo įprastinio gyvenimo ribos! Kas atrodo neįmanoma, tapdavo galima! Dabar suprantu, kodėl man taip būdavo gera skaityti tas istorijas, nes Merės prižiūrimų vaikų kasdienybėje, išmintingą reiklumą visada lydėdavo... nuoširdžios meilės galia. Šio derinio dabartiniame pasaulyje labai trūksta. Mes mokame arba vien tik mylėti, tačiau tada daromės pažeidžiami ir galime tapti manipuliacijos aukomis, arba tik reikalaujame. Tokių taip pat niekas nemėgsta. Tačiau Meilės ir Išmintingo reiklumo derinys, dar vadinamas Pedagoginiu dvasingumu (terminas – Alberto Piličiausko), mus daro teisingais, visapusiškais, stipriais, įtaigiais ir ... nepamirštamais. Gal tokiais, kokia ir buvo Merė Popins...

    sveikutis (eta) sveikutis (taškas) lt
    +370 659 33041